drigėlė

drigėlė̃ sf. (3^b) (keik.) kirmėlė, siurbėlė: Ar drigėlė̃ tave apsėdo? Žb. Eik šalin, drigėle! Žb. Susirietė kaip drigėlė̃s tampomas Žb. Neverta su ta drìgėle (užsispyrėle) daug šnekėt Žb.